Kodėl man patinka kava? Trečioji vieta, kavos kultūra ir įpročiai

Mano žmona neseniai nustojo gerti kavą. “tau rimtai taip labai patinka kava?” atsimenu paklausė ji, kai papasakojau, kad noriu pradėti rašyti apie kavą ir kavos kultūrą. 

Tiesą sakant tai kas kavoje mane žavi labiausiai nėra nei jos skonis nei aromatas. Iš tikrųjų tai net ne pati kava. Mane sudomino kavos kultūra bei jos socialinis ir antropologinis aspektai. Tai, kaip aplink kavą buriasi žmonės, kaip kavos pertraukėlės tampa priežastimi sustoti ir kaip kava padeda formuoti įpročius bei tradicijas.

Ryte, kai kavos kvapas pasklinda namuose, gavusi ženklą, galva pradeda veikti. Susitikus su draugais, einame ‘atsigerti kavos’, nors kava kartais tampa tiesiog pretekstu aplankyti kavinę – erdvę pokalbiams. Kavinės tampa verslo susitikimų vietomis. O ir pats, kai nenoriu sėdėti namuose einu rašyti ar skaityti į vieną iš mieste esančių kavinių. Būtent vienoje tokių kavinių sėdžiu ir dabar, rašydamas šį įrašą. Darbe kavos pertraukėles atsiranda irgi ne vien dėl pačios kavos, bet ir dėl prasiblaškymo ir pokalbių, kurie užsimezga prie garuojančio puodelio.

Kavos kultūra, istorija ir žmonių subūrimas

Galvojant apie kavą ir kavos kultūrą įprasta pirma pagalvoti apie Starbucks kavines, BET kavos istorija prasidėjo daug anksčiau ir savybę suburti žmones pastebėta dar senai iki Starbucks atsiradimo.

Dar 15-ajame amžiuje, Arabijos pusiasalyje, iš kur manoma, kad ir paplito kava, tuo metu atsivėrė pirmosios miestų kavinės, o žmonės skambant muzikai susiburdavo pokalbiams ar meniniams pasirodymams. Skamba pažįstamai?

Nenuostabu, kad kavai pradėjus plisti, plito ir kavinių, kaip socialiniai centrų idėja. O galiausiai kavinių kultūra pasiekė ir vakarų pasaulį. Pasauliniu mastu kavinės išpopuliarėjo, žinoma, su didelių kavinių tinklų pagalba. 

Dabar, po kelių šimtų metų nuo to, kai pirmosios kavinės atvėrė duris, rašydamas šį įrašą taip pat sėdžiu Klaipėdos kavinėje, tiesa fone skamba kitokia muzika nei skambėjo 15-ąjame amžiuje – klausau akustinės ‘U2’ grupės ‘With or without you’ dainos versija. Visgi, panašu, kad geri dalykai su laiku tik gerėja. 

Kodėl lengviau bendrauti kavinėje? Trečioji vieta

Trečiosios vietos savybės:

• Neutrali vieta – nei vienas žmogus neturi čia būti ir yra laisvas ateiti ir išeiti, kai tik to norisi.
• Nesvarbus statusas – kavinėse nesvarbu ar tu esi garsus politikas, ar studentas, kiekvienas gali užsisakyti puodelį kavos
• Pagrindinė veikla – pokalbiai. Trečiosios vietos kuriamos, taip, kad skatintų pokalbius. Muzika užpildo tylą, kėdės statomos aplink stalelius, kvapai ir apšvietimas kuriamas taip, kad noretusi pabūti. 
• Prieinamumas – trečiosios vietos turi būti lengvai prieinamos. Kavinės dažnai atsidaro tarp žmonių darboviečių ir namų. Taip tapdamos tarpine stotele.
• Reguliarūs lankytojai – kiekvienas svečias kuria tam tikrą atmosferą. Reguliarūs lankytojai formuoja vietos įvaizdį. Dažnai kavinėse sėdi veiklūs, lengvai bendraujantys žmonės. Tai skatina pokalbius.
• Jauki erdvė – trečios vietos esmė – kad kiekvienas svečias pasijustų namuose (ar geriau nei namuose).

Tiesa, kavinės nėra vienintelės ‘trečiosios vietos’. Anglijoje ir Škotijoje labai populiari erdvė tarp namų ir darbo – tai aludės (angl. ‘pubs’), taip pat tai gali būti bažnyčios, įvairūs klubai, barai. Visgi kavinės turi privalumų lyginant su kitomis ‘trečiosiomis vietomis’. Jose esi mažiau matomas nei bažnyčioje. Turi mažiau spaudimo nei aludėje ir nesi raginamas užsiimti konkrečia veikla, priešinai nei klube.

Kavos pertraukėlės ir įprotis sustoti.

Kita priežastis kuo mane sužavėjo kava, tai jos polinkis tapti mūsų rutinos dalimi. Pažįstu nemažai žmonių, kurie kiekvieną rytą pradeda nuo kavos puodelio. Atrodo, kad jiems akys neatsimerkia jos neišgėrus. Ir taip, priklausomybės ir nuo gerų dalykų gali būti žalingos, bet rutina ir nuolat kartojami įpročiai taip pat kuria psichologinį sauguma, mažina stresą. Ir nors įpročius galima kurti su beveik bet kuo. Kavos gėrimas turi savybę beveik pasamoningai tapti kasdienos dalimi.

Pats turiu įprotį atėjęs į ofisą pasiruošti kavos. Antrą kavos puodelį paprastai geriu po pietų. O šeštadieniai tampa daug malonesni, jei pusryčių metu kavos nueinu į kavinę.

‘Kavos pertraukėlės’ padeda kelioms akimirkoms, protui ‘apvirškinti’ susikaupusias mintis, o tapus reguliariu įpročiu tai suteikia šiokį tokį stabilumą pasaulyje, kuris nuolat skuba ir kur visi, kas tik gali kovoja dėl dėmesio. 

O koks tavo santykis su kava?

Kokie tavo kavos gėrimo įpročiai? Ar kavą dažiausiai geri vienas ir laiką išnaudoji apmąstymams ar pokalbiams susitikus su draugais? O gal tau kava leidžia pasijusti trečiojoje vietoje ir atsipalaidavęs gali kurti? Būtų įdomu – parašyk komentare arba per Instagram.